Vasaros popietė, saulė pamažu leidžiasi už kaimynų gyvatvorės, o kieme tvyro ta ypatinga ramybė, kurią sudrumsčia tik duslus basų kojų tapsėjimas į medinį paviršių. Stebėjau septynmetį Luką, kuris su neįtikėtinu susikaupimu planavo savo kitą manevrą: jo pirštai tvirtai gniaužė spalvotas atramas, o kūnas grakščiai tempėsi aukštyn, kol pasiekė užsibrėžtą tikslą. Šios laipiojimo sienelės tapo ne

Praėjusią savaitę stebėjau, kaip mano kaimynų kieme vyko tikra drama, kurią vainikavo absoliutus džiaugsmas. Mažasis Matas, kuriam vos ketveri, stovėjo priešais naują konstrukciją kieme, jo akys žibėjo iš jaudulio, o pirštukai stipriai gniaužė spalvotus kyšius, nes laipiojimo sienelės jam atrodė kaip aukščiausias kalnas pasaulyje. Tai buvo ne šiaip žaidimas, tai buvo didysis kopimas, kurį stebėjo